kanklininkas — kañklininkas, kañklininkė dkt. Kañklininkių tri̇̀o … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kanklininkė — kañklininkas, kañklininkė dkt. Kañklininkių tri̇̀o … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atsikrenkštėti — žr. atsikrenkšėti: Kanklininkas smarkiau barkštelėjo į stygas, atsikrenkštėjo ir pragydo rš. Ką jis tau akis monija (meluoja)! Atsikrenkštėk ir spjauk jam barzdon Lš. krenkštėti; atsikrenkštėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kankliorius — ×kankliõrius, ė (hibr.) smob. (2) K.Būg kanklininkas: Viens kankliõrius, kits dūdorius JD941. Nusieičiau į miestą, pasamdyčiau kankliõrių – šok, mano mergužėle, pakol vainikuota JV187 … Dictionary of the Lithuanian Language
kankliuoti — kankliuoti, iuoja, iãvo intr. 1. Š kanklėmis skambinti: Kanklininkas kankliuodamas deda kanklius ant stalo arba ir ant kelių LTII104. Sūnus griebia ant kanklių kankliuoti J. Tai kankliuoja, tai vamzdžiuoja, širdį linksmina žmogaus A.Baran. Lapė… … Dictionary of the Lithuanian Language
užgaudinėti — iter. dem. užgauti: 1. Kanklininkas retkarčiais užgaudinėjo stygas rš. 2. Knėbšt knėbšt ir užgaudinės tą vaiką Vvr. Jis vis mažesnius už save nori užgaudinėti Jnš. Neužgaudinėk žmogaus, ir tavęs neužgaudinės Grž. 3. Kam tu mani užgaudinėji? Als.… … Dictionary of the Lithuanian Language
vaidila — vaidilà sm. (2) DŽ, NdŽ, KŽ; L, Rtr, KlK25,44, vaidylà (2) KŽ; Amb, Rtr 1. ŠT81, LTEXI621 senovės lietuvių ir prūsų pagonių vyresnysis kunigas, žynys: Vaidilos gyvenę prie krivio ir, jam mirus, rinkdavęsi naują MLTEIII636. Vaidila mokėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language